- užrūkyti
- užrūkýti vksm. Gál tùrite užrūkýti?
.
.
užrūkyti — 1. tr. Sut prileisti dūmų, prirūkyti, aprūkyti: Ažrūkyta va teip, pusė lango ažrūkyta [dūminėje pirkioje] Pb. O jų gryčios užrūkytos ir langinės išdraskytos LTR(Skp). | refl.: Ažsirūkeĩ – atadaryk duris! Km. ║ intr. prileisti dūmų, tariamai… … Dictionary of the Lithuanian Language
surūkyti — tr. 1. aprūkyti: Surūkytas samtis, juodas Nj. Ale suuodžia bebras, tai kas te jam surodijo: reikia surūkyt plūksnom vištinėm Aps. 2. K, DŽ1 baigti rūkyti (papirosą, cigaretę ar pypkę): Juk jau vieną surūkeĩ, kam tei greit griebi už kito Jrb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprūkyti — tr. 1. SD125,222, Sut, N, LL306, Š, DŽ1 apleisti dūmais, apsmilkyti: Išvalytų statinių vidų reikia aprūkyti sieros dujomis rš. | refl.: Apsirūkę pypkių dūmais, [karčemoje] kaip pakuroje sėdėjo Žem. Jis visada nesiprausęs, apsirū̃kęs Mrj. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsirūkyti — prisirūkyti iki soties, užtektinai: Jau neberūkau, atsirūkiaũ par tiek metų davaliai Ktk. Porą dūmų iš tokios didelės pypkos, ir atsirūkytum Ėr. Ganydamas jis atsirūkė KzR. Negalėdami namie gauti opijaus, jie čia atvyksta jo atsirūkyti Šlč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
darūkyti — ×darūkyti (hibr.) tr. užtektinai palaikyti dūmuose: Nedarū̃kė kumpių, i nuėjo šuniui ant uodegos Ps. rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išrūkyti — tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurūkyti — 1. tr. rūkyti, surūkyti dalį (papiroso, cigaretės): Traukė papirosą po papiroso, o nurūkytus galus metė į aslą rš. Ant grindų gulėjo daugybė nurūkytų papirosgalių rš. 2. refl. nuo rūkymo susirgti: Rūkydavo žmogus, ką darysi, kol nusirū̃kė Skdv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutraukti — Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser 1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutraukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutrauksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parūkyti — 1. tr. SD261, Sut, N aprūkyti dūmais; apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Parūkydavo išgydami gyvuolius pavasarį Ck. Šitą kraitelę parū̃kia, andeda druskos kraitelėn, duonos i eina sėt Pb. Suparižujo (suparalyžiavo) dvylikos… … Dictionary of the Lithuanian Language
perrūkyti — tr. 1. Q133 per daug išrūkyti. | refl.: Žmonių lašiniai rausvi, gražūs, o mūsų gal parsirū̃kė Mžš. 2. refl. per daug prisirūkyti, apsinuodyti rūkalais: Sėdi tam kambaruky, prisirūko, persirūko KzR. Parsirūkiau geltonlapio taboko ir – iš kojų… … Dictionary of the Lithuanian Language